pražiūrėti

pražiūrėti
pražiūrė́ti, pražiū̃ri (pràžiūri Škn, Pgg, pražiū́ro), -ė́jo Rtr, Š, NdŽ, , 1 1. intr. R, , 435, Sut pradėti matyti: Aklas pražiūrė́jo, t. y. pradėjo veizdėti J. Vėl mergaitė pražiūrė́jo, o buvo nemačius Rmš. Paskiau ėmė sakyt, ėmė kalbos eit, kad tas vaikelis pražiūrė́jo Mšk. Kačiukas jau pražiūrėjo Bt. Pradėjo tept akis, tai mergaitė pražiūrė́jo Vv. O taip nuėjęs ir nusimazgojęs pražiūrėjau BtJn9,11. | prk.: Pražiū́ro kožnas, ale po čėsi Pns. | refl.: Palauk, iš tamsos išėjus reikia prasižiūrė́t – bijo akys Rm. Ilgai truks, kol tokioje naktė[je] prasižiūrė́si Up. Išsyk nieko nemačiau, bet kai prasižiūrė́jau, tai nieko Alk. Rodos, dar tamsu, reik lempos, bet prasižiūrì, ir matyti gerai Mrj. Prasižiūrė́si – nebus teip tamsu Sdk. Ajai kaip tamsu! – Nebijok: prasižiūrė́si ir pareisi Aln. Man šiek tiek prasižiūrėjus pradėjo lįsti pro dūmus veidai TS1901,4-5b.imti žiūrėti, atsimerkti: Numirėlis pražiūrė́jo, paskum pakėlė ranką Pn. Močiutė pražiūrė́j[o] Srj. Pražiū́ro, bet nieko nepažįsta [ligonis] Dg. Sauliau, brolau, pražiūrėk. Ir aš toje adynoje pražiūrėjau ant jo BtApD22,13. Ragana rėkia, su šluota juos muša, ė akim nepražiūri (ps.) Grv.refl. prk. prasilavinti, išgudrėti: Dabar gal biškį ir prasižiūrė́jom Šmn. Bedirbdama prasižiūrė̃s – gaus geresnę vietą Mžš. Už tai daugumas, iki prasižiūri mieste, prasilieka su daiktais minėtame Keslgardene A1885,23. Prasižiūrė́j[o] ir darbinykai, uždirba Drsk. | prk.: Kad tik būt pradžiai gyvenimo, o paskui prasižiūrė́siu kaip apsiverst Srv. Jis iš pulko prasižiūrėjo ir paėmė antrąją Antš. 2. intr. Š galėti, pajėgti žiūrėti, matyti: Iki trijų dienų kūdikis nepražiū̃ri, iki trijų nedėlių nieko neišmano Alk. Tep skaudėj[o] akis – negalėjau nei pražiūrė́t Pv. Anąkart kad vožė pelenuota šluota per akis, kelias dienas mirkčiojau, kol pražiūrėjau J.Balt. Sergu sloga, veidas užgultas, akim pražiūrė́t negaliu, iš nosies laša kaip sula PnmA. Jau mamelė nepražiūrė̃s ir neprašnekės Ig.pajėgti kiaurai žiūrėti: Tamsus gojis, nė pražiūrė́su ZtR49. 3. intr. praleisti kurį laiką žiūrint: Kaip atgulė vakare Juza, tai ir pražiūrėjo į daržinės pašelmenį kiaurą naktį J.Balt. Valandas jis taip prarymo ir pražiūri, tartum visą savo ateitį ten matytų J.Paukš. 4. tr. ilgai žiūrint sugadinti, nusilpninti, nuvarginti: I akis gali pražiūrė́t an to televizoriaus Ūd. Mano akys i pražiūrė́tos, i praverktos, tavęs iš karo belaukiant Rs. Bežiūrėdamas akis pražiūrėsi LTR(Pšl). Nemenu jau giesmių, ma[no] jau ir akys pražiūrė́tos LKKXIII117(Grv). Bijau akį paskutinę pražiūrė́ti Vdk. Senas, dantes pravalgyti, akes pražiūrė́tos Onš. 5. tr. LL188,190 praleisti, nepamatyti, pražiopsoti: Visi žiūrėjom ir autobusą pražiūrė́jom Prn. Svetimi žiūri i pro šalį pražiū̃ri Bb. Ko netekėjai už jo, pražiūrė́jai gerą vyrą Jnš. Tėvas gi niekuomet nieko nepražiūri, nepražiūrėsiu ir aš A.Vien. Pražiūrėk kokį teliuką – dėdė jau ir besigraibąs botago . Šitie pakitimai pradžioje lengva pražiūrė́ti P.Aviž. | refl.: Žiūras i pràžiūras, a gali žmogus taip viską nutaikyti Krš. 6. refl. Vlkv prk. praturtėti, prasigyventi: Ar man Dievas duos kada prasižiūrė́t Lp. Jam, girdėjau, brolis iš Amerikos siunčia, o ir pats ne plikas, prasižiūrėjęs žmogus LzP. ^ Bėda bėdą stumia, nėr kada prasižiūrėt LTR(Mrc). 7. tr. D.Pošk lemti.
◊ akìs pražiūrė́ti
1. labai ilgai įtemptai žiūrėti ko laukiant: Vaikeli, akìs pražiūrė́[ja]u, – kur tu buvai? Sug. Akìs pražiūrė́jom belaukdamos PnmA. Mama net akìs pražiūrė́jo, [tėvas] eidavo naktim į darbus tuos Snt. Laukė laukė i akìs pražiūrė́jo, kaip nėr, teip nėr Erž. Jau jie ir akis pražiūrėjo mūs belaukdami Alv. Šiandieną pardien ir akìs pražiūrė́jau, vis nesulaukiau savo dukrelės Kz. Ji net akis pražiūrėjo piršlių belaukdama (juok.) Pšl. Manau, vyras akis pražiūrėjo, tavęs belaukdamas V.Krėv. Vis dar tikėdamosi jo sulaukti, mergina išbuvo iki pavakarių, pražiūrėjusi akis, pailsinusi kojas P.Cvir. Viskas pažįstama, viskas miela, viskas savo vietoje, visa sodyba belaukdama akis pražiūrėjo J.Mik.
2. ilgai vargti: Tai pražiūrėjai šviesias akeles an manę[s] mažutėlio LTR(Lp). Tu pražiūrėjai šviesias akeles, kol mane užauginai NS8.
lángus (lángą) pražiūrė́ti ilgai laukti: Tiek vaikai laukia tėvų – pražiū́ro lángus Rud. Jūsų belaukdama ir lángus pražiūrė́jau Ktk. Kad buvau atvedęs žmogų, neėjai – lángus pražiūrė́si, tokio vyro nesulauksi Bsg. Mes pražiūrėsim stiklo langelius, mes prakilosim dvaro vartelius LTR(Pns). Dienelę be darbelio, naktelę be miegelio, tai tu pražiūrėjai stiklelio langelius, kol dienelės sulaukei LLDII337(Al).
\ žiūrėti; apžiūrėti; atsižiūrėti; dažiūrėti; įžiūrėti; išžiūrėti; nužiūrėti; pažiūrėti; paržiūrėti; peržiūrėti; piesižiūrėti; pražiūrėti; prižiūrėti; razžiūrėti; sužiūrėti; užžiūrėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

Look at other dictionaries:

  • pražiūrėti — vksm. Pražiūrėjo klai̇̃dą …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • pražiūrėjimas — sm. (1) DŽ1 1. Sut → pražiūrėti 1. 2. LL188 → pražiūrėti 5. 3. D.Pošk → pražiūrėti 7. žiūrėjimas; apžiūrėjimas …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pradaboti — ×pradaboti 1. tr. neišsaugoti: Tris kiaules ganei ir visas tris pradabojai Vj. 2. intr. pražiūrėti, atverti akis, atakti: Buvo žabalas, bet ir vėl pradabojo Vj. | Užpylė akis gelsvu smėleliu, negaliu pradabot Prng. 3. tr. pražiūrėti kiaurai:… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apžiūrėti — apžiūrėti, apžiū̃ri (apžiū̃ria Jrb, apžiūro Azr, Kpč), ėjo Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ; H, H161,162, R, R65, MŽ, MŽ87, D.Pošk, N, M, J, LL113,125,204, L, ŠT31 1. tr., intr. Pns apžvelgti, aprėpti žvilgsniu, norint sužinoti ar patirti, koks kas yra,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atsižiūrėti — atsižiūrėti, atsižiū̃ri (atsìžiūri, atsižiūro Kb, Drsk), ėjo NdŽ, KŽ 1. Q573,653, Sut, N, K, L, Rtr, DŽ atsigręžus pasižiūrėti: Ėjęs ėjęs atgal atsižiūrėjo J. Turbūt gerokai lupt gavo, kad ištrūkęs nešė kudašių neatsižiūrėdamas Dkš. Einu einu… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dažiūrėti — ×dažiūrėti, dažiū̃ri (dàžiūria, dažiūro), ėjo (hibr.) tr.; D.Pošk 1. pamatyti, regėti, suvokti: Kas jų (baravykų) dažiūro, tas prigrybauna Vlk. Ką čia dažiūrėsiu, kur tą algą nudedi Rtn. ^ Du duria, du dažiū̃ria, du nepasiekia (minko duoną) Krs …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išdaboti — ×išdaboti tr. 1. Vl išsaugoti: Išdabojau visus žąsyčius, nė vienas nepražuvo Š. Išdabok gyvolius nuo iškados J. ^ Nuo namiškio raktų neišdabosi Sim. | refl. Q560. 2. prižiūrėti: Aš juos paauklėjau, išdabojau, akių nenuleisdama Rod. | refl.:… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išžiūrėti — išžiūrėti, išžiū̃ri (išžiū̃ria, išžiūro), ėjo Š, KŽ, DŽ1; R42,128, MŽ57,168, N 1. tr. gerai apžiūrėti, išžvalgyti: Dar kartą gerai išžiūrėjo savo dovanas NdŽ. Turiu daug nuotraukų, čia visas išžiūrėsim Kč. Išderėk, išžiūrėk, parvežk ir uždirbt… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nužiūrėti — nužiūrėti, nužiū̃ri (nùžiūri, nužiūro), ėjo Rtr, DŽ, KŽ; LL153, L 1. tr., intr. Q253, N, Š žvilgsniu perleisti, nužvelgti: Priejęs pri munęs nužiūrėjo karininkas, pamojo su ranka Žd. Aš jį nužiūrėjau, kai buvo atvažiavęs Jrb. Nužiūrau, man tep… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • paleisti — I. suteikti laisvę, duoti sutikimą. 1. tr. SD383, R, K suteikti laisvę (uždarytam, paimtam į nelaisvę, pririštam…): Bevežant tas kareivis pradėjo prašyti, kad dovanotų ir neskandinęs paleistų BsPIII28. Atsiduso bernaitis, kaip smerties paleistas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”